• Grey Facebook Icon
  • Grey Instagram Icon
  • Grey Twitter Icon
  • Grey Google+ Icon
  • Grey YouTube Icon

©2018 goSUP.lt

Please reload

Recent Posts

I'm busy working on my blog posts. Watch this space!

Please reload

Featured Posts

Pasiplaukiojimas tarp Islandijos ledynų

January 5, 2017

Vasaros metu dauguma irklenčių entuziastų džiaugiasi lietuviškomis plaukiojimo sąlygomis. Tačiau užklupus žiemai, kuomet ežerai užšąla, o upes okupuoja lytys, šio sporto mėgėjai bei profesionalai, ieško kitų tinkamų vandenų. Vieni renkasi pietus, kiti – šiaurę.

Šiandien apie Aušrą ir jos pasiplaukiojimą tarp Islandijos ledynų: apie tai, kaip gimė idėja, kaip sekėsi ją įgyvendinti ir kokius įspūdžius paliko.

 

 

Visada norėjau nukeliauti į Islandiją ir pamatyti ledynus, todėl užtikus Wizzair neįtikėtino pigumo bilietus, tiesiog negalėjau jų nenusipirkti. Na, o nuo tada, kai namuose apsigyveno SUP’as, nei viena kelionė paprastai neapsieina be pasiplaukiojimo irklentėmis po vietinius vandenis. Mintis pamatyti ledynus iš arti neapleido ir šį kartą.
Susiradau vietinę kompaniją “Arctic surfers”, kurie vieninteliai Islandijoje užsiima banglenčių ir SUP turais.

 

 

Reikia pažymėti, kad Islandijoje SUP/Surf nuoma niekas neužsiima, nes vandenyno srovės gan pavojingos, greit besikeičiantis vėjas ir nepastovus oras tikrai nėra palankus savarankiškam pasiplaukiojimui. Todėl turistų sveikatos ir saugumo sumetimais, vietiniai tiesiog nenori rizikuoti. Mane priėmęs vaikinukas Ingo pasirodė nepaprastai puikus gidas, įdomus, linksmas ir visiškai idėjinis! Jis papasakojo, kad pirmąjį SUP’ą jam paliko Vokiečių surferių grupelė, kurie prieš pusantrų metų atsivežė SUP’us ir įkalbėjo Ingo padaryti jiems turą po Ledkalnių lagūną (prieš tai po lagūną buvo plaukiama tik laivu-amfibija). Beje, ledkalniai ne tik gražūs, bet ir pakankamai pavojingi – jie tirpsta, verčiasi, skyla.. Ingo šiam darbui puikiai tiko, nes buvo vienas iš nedaugelio Islandijos surferių, bei kelis metus dirbo kopimo ledynais gidu ir puikiai nusimanė apie pačius ledynus, ledkalnius, pavojus ir saugumo priemones.

Ledynų Islandijoje yra keli, bet keliavome į Jokulsargljufur nacionalinį parką, kuriame yra didžiausias ledynas Vatnajökull ir didžiausias užšalęs ežeras Jökulsárlón (sako čia buvo filmuojamos kelios James‘as Bond‘as filmų scenos). Visa tai randasi apie 400km nuo Reykjaviko ir tai gera dienos kelionė, nes pakeliui būtina sustoti ir pasigrožėti vienu iš nedaugelio krioklių, kurį galima apeiti (Seljalandsfossa), aplankyti Juodojo smėlio paplūdimį, garsėjantį bazalto stulpais, bei žvilgtelėti į nuostabaus grožio tarpeklį.

 

Deja, visa tai mačiau tik per tirštą rūką (kurį Ingo vadino žemais debesimis..), mane nuolat gaivino šaltas lietus ir niekaip nerimo stiprūs vėjo gūsiai. Atvirai pasakius, dienos pabaigoje jau ėmiau abejoti, ar tokiomis oro sąlygomis iš viso galima bus SUP’inti ir ar mano svajonės (ir kelionė) nenueis perniek. Taip pat vis bandžiau suprasti, kas yra šiauriau – Lietuva ar Islandiją.. nes Lietuvoje palikau -5C ir sniego kalnus, o Islandijoje radau +9C ir..”kažką” panašaus į orą.

Sekmadienį ryte gavau džiugią žinią – ties Ledkalnių lagūna yra gero oro skylė, kuri turėtų išsilaikyti net kelias dienas. Su vėju ne fontanai, bet Ingo nuramino turintis Planą B, C ir jei reikės – D (o kaip kitaip…) Vos pradedant švisti (kas Islandijoje tokiu metu yra 10 ryto) iškeliavome iš viešbučio link lagūnos. Akis ir fotoaparatą džiugino nepaprasto grožio saulėtekis, žėrintis ledynų baltumas ir vandenyno mėlis.

Lagūnoje vėjas siekė 8-9m/s ir didžiuliai ledkalniai neatrodė stabiliai, todėl pasirinkome pasiplaukiojimą po mažesnę – bet visiškai ramią Fjallsárlón lagūną. Ši, nuo didžiosios, yra nutolusi vos 10min ir gal netgi malonesnė pasiplaukiojimui, nes ledynas kur kas arčiau ir ledkalniai ne tokie “sugrūsti” nuo vėjo.. o gražiai pasklaidyti po visą ežeriuko perimetrą.

 

Pasiplaukiojimui įlindome į Ocean Rodeo kostiumus, kurie pakankamai glumino aplinkinius, nes atrodė, kaip paprasti 2-jų dalių slidininko kostiumai.
Privalumas tame, kad kostiumas pakankamai platus ir po juo galima laisvai pasivilkti net ir kelis storesnius apatinius sluoksnius. Tačiau jis pakankamai sunkus ir juo apsivilkus jaučiausi ganėtinai nerangiai, palyginus su mano turimu Starboard kostiumu. Prie +9 C puikiai pakako šiltų angoros vilnos termo apatinių ir į neopreninius batus apsimautų gerų lietuviškų vilnonių kojinių. Be neopreninių pirštinių neapsiėjau. Turiu pastebėti, kad neopreninėse pirštinėse rankų pirštai mažiau šalo, nei apsirengus paprastas pašiltintas sportines pirštines. (Lietuvoje, prie -2C po Starboard dry-suit plaukiau papildomai ant termo apatinių apsivilkus fleece džemperį ir vilnones kelnes).

Plaukėme su RED ganėtinai seno modelio pripučiamomis irklentėmis, tačiau to visiškai pakako ekskursijai. Nes skubėti niekur ir nesinorėjo.