Žiemiška ekspedicija irklentėmis upe
Veiksmo vieta: Dzūkijos nacionalinis parkas, Puvočių apylinkės
Upė: Merkys
Maršruto ilgis: 13 km
Trukmė: 4 h (su pasiruošimu, pats plaukimas apie 2 h)
Įranga: Redpaddleco Race 12.6 X 1; Sport 12.6 X 2; Explorer 12.6;
Dar nespėję išdžiovinti irklenčių po rudeninių pasiplaukiojimų, sulaukėme kiek per anksti atėjusios žiemos. Pasirodęs pirmasis sniegas ir termometro stulpelyje karaliaujantis nulis – puiki proga išbandyti įrangą žiemos sąlygomis. Tad su nedidele entuziastų kompanija suplanavome žygį Merkiu. Prieš akis laukė dar nebandyta atkarpa – nuo Puvočių iki Merkinės.
Vėlyvą šeštadienio popietę susitikome Merkinėje ir vykome į planuojamo finišo vietą, ties tiltu per Nemuną. Finišo vietoje palikome vieną automobilį ir kartu išvykome į starto vietą, netoli Puvočių kaimo.
Atvykę į starto vietą pradedame ruoštis įrangą: pučiame irklentes (puikus apšilimas prieš startą). Iš automobilių traukiame irklus, saitus, bei gelbėjimosi liemenes. Kartu su savimi pasiimame ir sausus maišus, kuriuose tarp būtiniausių daiktų plaukiant žiemą yra:
sausi drabužiai (nors šansų nukristi nuo lentos mažai, tačiau jei taip nutiktų – būtina turėti tinkamą aprangą, kuri leistų plaukti toliau);
šokoladas energijai (plaukiant šaltu oru organizmas energiją naudoja ne tik judėjimui (šiuo atveju – irklavimui), bet ir šilumai, tad šokoladas, energetiniai batonėliai ar kiti panašūs užkandžiai žiemą patenką į reikalingiausių daiktų sąrašą);
šilta arbata.
Visas pasiruošimas: pokštai, nuotraukos atsiminimui, tinkamos vietos nusileidimui pasirinkimas, nusileidimas į upę – užtruko gerą valandėlę. Galiausiai, visa mūsų komanda viduryje Merkio. Vos pajudėję nuo kranto visi sustingome nustebinti kerinčio gamtos grožio. Vaizdas stulbinantis: krantai padengti puriu sniegu, baltuoja medžių šakos, danguje plaukia lengvi pavieniai debesys, o iš už mišo rodosi saulė.
Merkys, maitinamas savo intakų, šioje vietoje sraunus. Greitos tėkmės pagalba, lengvai irdamiesi, sparčiai įveikiame pirmuosius 4 kilometrus. Stojame piknikui ant vandens: prisėdę ant irklenčių traukiame termosą su garuojančia arbata, šokoladus. Grožėdamiesi gamta šildomės, pildome energijos atsargas ir ruošiamės tęsti plaukimą. Po šios arbatos gėrimo ceremonijos stojamės ir judame link savo tikslo – Merkinės.
Vieną po kitos praplaukiame tarp miškų ir upės vingių pasislėpusias sodybas. Languose degančios šviesos, sniegu apkloti stogai, pro kaminus rūkstantys dūmai – atviruko vertas žiemos paveikslas. Daugybę kartų pačias įvairiausias pokalbių temas, vystytas plaukimo metu, nutraukia „vau!“ „kaip gražu!“. Lapus numetę medžiai atidengia krantus. Stovint ant lentos matomumas itin geras. Upės slėnis šioje atkarpoje gana vingiuotas, krantai aukšti, vietomis apaugę pievomis, o ties stačiais šlaitais – Dzūkijos puošmena – pušynais.
Kairiajame krante pastebime tris stirnas, vakarėjant atėjusias prie upės ieškoti vandens. Pastebėjusios mūsų grupelę, jos greitai apsisuko ir pradingo miško gilumoje. Po kiek laiko sutinkame gulbių šeimyną, kuri nekreipdama dėmesio į mus, ramiai praplaukia pro šalį.
Besileidžianti saulė nudažo dangų raudonai. Upės vanduo taip pat nurausta. Vandeniui garuojant susidaro lengvas rūkas. Priplaukiame fantastišką skardį, už jo – upės vingis, kuriuo plaukdami atsisveikiname su saule. Priešingoje pusėje pasirodo mėnulis, vakarėja ir mes kiekvienas jaučiame, kad ši nuostabi kelionė artėja į pabaigą.
Kairėje pusėje priplaukiame didelį baltą kupolą, apšviestą iš vidaus, tarsi Kalėdų namelis, apie kurį skaitėm pasakose. Priartėjus pamatome, kad tai – žymioji Merkinės piramidė. Kadangi neatsiranda norinčių joje apsilankyti, paskatinti vakaro vėsos, spartiname plaukimo tempą. Dar keli vingiai ir įplaukiame į Nemuną, atsiveria įspūdingas upių tėvo slėnis. Paplaukę kelis šimtus metrų pasiekiame finišo vietą.
Šaltis greitai apgaubia irklentes – jos pasidengia plonu ledo sluoksniu. Visos komandos veiduose – plačios šypsenos. Gerdami arbatą vienareikšmiškai nutariame – tai buvo bene pati įspūdingiausia iš visų SUP ekspedicijų. Vaizdai – sunkiai nupasakojami ir net įamžinami. Tarsi būtume patekę į gražiausią Kalėdinę pasaką.
Merkys – tikra žiemos upė. Nėra kliūčių, kurios priverstų šokti nuo lentos, upė gana plati ir nesekli. Nuogi medžiai atskleidžia nuostabius vaizdus, kurių neišvysite vasarą. Ir vis tai – vos už valandos kelio nuo Vilniaus.
Išleidžiame orą iš irklenčių, ir pakuodami įrangą į automobilį jau kalbame apie ateities ekspedicijas. Idėjų turime daug, sekame orus ir jau greitai pasidalinsime su jumis naujos ekspedicijos planais.
